Ftalatai ir žmogaus sveikata
Ftalatų poveikis žmogaus sveikatai pastaraisiais dešimtmečiais tapo viena aktyviausiai tiriamų sričių, nes šios cheminės medžiagos gali trikdyti hormonų veiklą organizme. Mokslinėje literatūroje ftalatai dažnai priskiriami prie endokrininę sistemą ardančių medžiagų, nes jie gali paveikti hormonų gamybą, reguliaciją ir natūralią organizmo pusiausvyrą.
Labiausiai ištirta sritis yra ftalatų poveikis vyrų reprodukcinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis kontaktas su tam tikrais ftalatais gali būti susijęs su sumažėjusiu testosterono kiekiu, prastesne spermos kokybe, mažesniu spermatozoidų kiekiu bei jų judrumo sumažėjimu. Taip pat pastebima sąsajų su didesne nevaisingumo rizika. Ypatingas dėmesys skiriamas prenataliniam poveikiui berniukams, nes nėštumo metu ftalatai gali paveikti vaisiaus reprodukcinės sistemos vystymąsi ir būti siejami su tokiais sutrikimais kaip kriptorchizmas ar hipospadija.
Moterų sveikatai ftalatai taip pat gali turėti reikšmingą poveikį, ypač hormoninei ir reprodukcinei sistemai. Tyrimai rodo galimas sąsajas su menstruacijų ciklo sutrikimais, hormonų disbalansu, policistinių kiaušidžių sindromu, endometrioze bei sumažėjusiu vaisingumu. Kai kuriuose moksliniuose darbuose taip pat nagrinėjamas galimas ryšys tarp ftalatų poveikio ir didesnės persileidimo rizikos ar sudėtingesnio pastojimo.
Ypač jautri grupė yra nėščiosios ir vaikai. Ftalatai gali pereiti placentą ir pasiekti vaisių dar nėštumo metu. Tyrimai rodo, kad prenatalinis poveikis gali būti susijęs su priešlaikiniu gimdymu, mažesniu naujagimio svoriu bei tam tikrais vystymosi pokyčiais. Vaikams ftalatų poveikis dažnai siejamas su nervų sistemos vystymusi – analizuojamos galimos sąsajos su dėmesio sutrikimais, hiperaktyvumu, mokymosi sunkumais, elgesio pokyčiais bei autizmo spektro sutrikimais. Kadangi vaikų organizmas vis dar vystosi, jie laikomi viena jautriausių grupių aplinkos cheminėms medžiagoms.
Be reprodukcinės ir vaikų sveikatos, mokslininkai taip pat tiria galimą ftalatų ryšį su metaboliniais bei hormoniniais sutrikimais. Kai kurie tyrimai rodo galimas sąsajas su nutukimu, atsparumu insulinui, 2 tipo diabetu, skydliaukės veiklos sutrikimais, astma bei alergijomis.
Šaltiniai
Hlisníková, H., Petrovičová, I., Kolena, B., Šidlovská, M., & Sirotkin, A. (2020). Effects and mechanisms of phthalates’ action on reproductive processes and reproductive health: A literature review. International Journal of Environmental Research and Public Health, 17(18), 6811.
Kahn, L. G., Philippat, C., Nakayama, S. F., Slama, R., & Trasande, L. (2020). Endocrine-disrupting chemicals: Implications for human health. The Lancet Diabetes & Endocrinology, 8(8), 703–718.
Jankowska, A., Nazareth, L., & Kaleta, D. (2021). Review of the existing evidence for sex-specific relationships between prenatal phthalate exposure and children’s neurodevelopment. International Journal of Environmental Research and Public Health, 18(24), 13013.
Kumar, S., & Sharma, A. (2019). Environmental and occupational exposure and female reproductive dysfunction. Indian Journal of Medical Research, 150(6), 532–545.
Weng, X., Zhu, Q., Liao, C., & Jiang, G. (2023). Cumulative exposure to phthalates and their alternatives and associated female reproductive health: Body burdens, adverse outcomes, and underlying mechanisms. Environmental Science & Technology.
